Spalis – sensorinio sąmoningumo mėnuo: kodėl tai svarbu

Kiekvieną spalį visame pasaulyje minimas sensorinio sąmoningumo mėnuo – tai laikas skirtas diskutuoti, dalintis ir geriau suprasti, kaip mes apdorojame pojūčius iš aplinkos ir atkreipti dėmesį į žmones, kurie pasaulį jaučia kitaip. Daugeliui mūsų kasdieniai pojūčiai, pavyzdžiui, tyliai ūžiantis šaldytuvas, rūbų audinys ar kambario apšvietimas yra tarsi dalis nejaučiamos ir nesuvokiamos kasdienybės. Tačiau kai kuriems žmonėms, ypač autistiškiems ar neuroatipiškiems asmenims, tie patys dirgikliai gali būti per stiprūs, nenuspėjami ar net skausmingi. Sensorinio sąmoningumo skatinimas yra kelias į visuomenės ir aplinkos kūrimą, kurioje kiekvienas gali jaustis saugiai, ramiai ir visavertiškai.

Kas yra jutimų apdorojimas?

Sensorinių jutimų apdorojimas – tai procesas, kurio metu smegenys priima, apdoroja ir interpretuoja informaciją gautą iš pojučių.

Tradiciškai kalbame apie penkis sensorinius pojūčius – regą, klausą, uoslę, skonį ir lytėjimą.Tačiau šiuolaikiniai neurologijos tyrimai išskiria mažiausiai aštuonias sensorines sistemas, padedančias mums suvokti pasaulį:

1. Regėjimo sistema – kaip matome šviesą, spalvas, formas ir atstumą.

2. Klausos sistema – kaip girdime garsus, jų kryptį, ritmą ir stiprumą.

3. Uoslės sistema – kaip kvapai veikia emocijas, prisiminimus ir komfortą.

4. Skonio sistema – kaip skoniai lemia pasitenkinimą ir saugumo jausmą.

5. Lytėjimo sistema – kaip jaučiame tekstūras, temperatūrą ir spaudimą.

6. Vestibuliarinė sistema – pusiausvyros ir judesio pojūtis, susijęs su vidine ausimi.

7. Propriorecepcinė sistema – kūno padėties ir judėjimo pojūtis per raumenis ir sąnarius.

8. Interocepcinė sistema – vidinių kūno signalų suvokimas, pvz., alkis, troškulys ar širdies plakimas.

Kai šios sistemos veikia darniai, pasaulį patiriame stabiliai ir nuspėjamai. Tačiau kai sensorinis apdorojimas vyksta kitaip, smegenims gali būti sunku atsirinkti ar sujungti informaciją – tuomet aplinka tampa per daug arba per mažai intensyvi.

Kai pasaulis jaučiasi „per daug“ arba „per mažai“

Sensoriniai skirtumai dažniausiai pasireiškia dviem kryptimis:

Hiperjautrumas – kai pojūčiai per stiprūs. Pavyzdžiui, šviesa atrodo akinanti, garsai – skausmingi, o rūbų etiketė – nepakeliamai dirginanti.

Hipojautrumas – kai pojūčiai per silpni, todėl kūnas ieško papildomo stimulo: norisi suktis, šokinėti, liesti ar stipriai spausti daiktus.

Sensorinis apdorojimas ir autizmas

Tyrimai rodo, kad daugiau nei 90% autistiškų vaikų patiria sensorinių iššūkių (Tomchek & Dunn, American Journal of Occupational Therapy, 2007).

Šie skirtumai daro įtaką:

• Mokymuisi ir dėmesiui – kai aplinka per garsi ar vizualiai chaotiška.

• Emocijų reguliacijai – kai sensorinė perkrova sukelia įtampą ar užsidarymą.

• Socialiniam gyvenimui – kai viešos erdvės ar veiklos atrodo per daug stimuliuojančios ir keliančios stresą.

Dėl šių priežasčių autistiškiems žmonėms yra itin svarbios nusiraminimui ir savireguliacijai skirtos pertraukos.

Dizainas, kuris padeda reguliuoti pojūčius

Dizaino vaidmuo čia didelis, netinkamai sukurti objektai, baldai, erdvės ir architektūra gali jautresnius žmones riboti ir jiems trukdyti dalyvauti bendruomenės gyvenime.

Norėdami atliepti autitiškų žmonių sensorinių pertraukų poreikį sukūrėme Neurocass krėslą, skirtą padėti reguliuoti emocijas ir nusiraminti pasitelkiant kūno švelnų spaudimą, šviesas, spalvas ir muziką. Sujungdami fizinį komfortą su daugiasensoriniais stimulais šis krėslas padeda nurimti ir atgauti emocinę pusiausvyrą.

Kai žmogus jaučiasi saugiai savo aplinkoje, jo kūnas gali atsipalaiduoti, pagerėja koncentracija – atsiranda erdvės mokytis, žaisti ir bendrauti.

Sensorinio sąmoningumo mėnuo – tai priminimas, kad pojūčių įvairovė yra natūrali žmogaus pasaulio patyrimo dalis. Visi esame skirtingi ir tai daro mūsų pasaulį gražiu.

Šį spalį kviečiame tave sužinoti daugiau apie aštuonias sensorines sistemas, pasidalyti savo ar artimųjų patirtimis bei kurti aplinką, kurioje kiekvienas būtų priimamas ir saugus.