Kaip viešosios erdvės gali tapti atviresnės įvairaus neurotipo žmonėms?
- Gaudutė Žilytė
- 08-07
- 1 min. skaitymo
Atnaujinta: 08-08

Mokyklos, bibliotekos, muziejai, gydymo įstaigos ir kitos viešosios erdvės turėtų būti prieinamos visiems – nepriklausomai nuo žmogaus sensorinių pojūčių jautrumo ar socialinio bendravimo ypatumų. Neuroįvairovė (angl. neurodiversity) apima autizmą, ADHD ir kitus neurotipus, kuriems dažnai reikia pritaikytos aplinkos, kad jie galėtų visavertiškai dalyvauti bendruomenės gyvenime.
Ką galime padaryti?
Sensorinės poilsio zonos
Viena svarbiausių priemonių – tylūs kampeliai ar specialūs baldai, padedantys atsipalaiduoti sensorinės perkrovos metu. Tokie sprendimai leidžia žmonėms greičiau grįžti prie veiklos be streso ar nerimo.
Garso ir apšvietimo reguliavimas
Triukšmas, ryški šviesa ar mirksintys ekranai gali būti sunkiai toleruojami kai kuriems žmonėms. Švelnesnis apšvietimas, garso izoliacija ir galimybė pasirinkti aplinkos parametrus gerokai padidina komfortą ir saugumą įvairaus neurotipo lankytojams.
Aiški ir suprantama informacija
Piktogramos, žemėlapiai, aiškios instrukcijos – tai ne tik patogu, bet ir būtina neurodivergentiškiems lankytojams. Vizualinė informacija padeda jaustis saugiai ir suprasti, ko tikėtis.
Mokymai personalui
Empatija ir supratimas – svarbiausias įtraukties pagrindas. Įstaigų darbuotojai, gebantys atpažinti emocines reakcijas į sensorines perkovas (angl. meltdowns) ir suteikti tinkamą pagalbą, kuria draugišką aplinką, kurioje kiekvienas gali atsiskleisti.
„Neurocass“ sensorinė relaksacinė sistema – vienas iš sprendimų, padedančių kurti atviresnę, palankią aplinką įtraukiam ugdymui ir įdarbinimui. Daugiau apie mūsų sistemą: www.neurocass.com






Komentarai