Kaip kalba formuoja mūsų požiūrį į autizmą?
- 04-01
- 1 min. skaitymo
Balandžio 2-oji – Pasaulinė autizmo suvokimo diena.
Tai diena, kuri kviečia ne tik kalbėti apie autizmo spektro sutrikimą, bet ir permąstyti, kaip mes jį suprantame. Kalba nėra tik žodžiai, ji formuoja mūsų požiūrį, mūsų reakcijas ir net sprendimus, kuriuos priimame kurdami aplinką kitiems.
Skirtingose pasaulio kalbose autizmas apibūdinamas labai skirtingai. Pavyzdžiui, kinų ir japonų kalbose vartojami terminai, kurie pažodžiui reiškia „užsidarymą savyje“. Tokie žodžiai gali kurti įspūdį, kad žmogus atsitraukia nuo pasaulio, nors iš tiesų dažnai tai yra reakcija į per intensyvią aplinką.
Kitose kalbose, įskaitant lietuvių, vis dar dažnai naudojamas terminas „sutrikimas“. Nors jis mediciniškai tikslus, jis taip pat gali nulemti, kad dėmesys krypsta į tai, kas „neveikia“, o ne į tai, kaip žmogus jaučia ir patiria pasaulį.
Tačiau požiūris keičiasi. Vis dažniau autizmas suvokiamas kaip neuroįvairovės dalis, kaip skirtingas, o ne neteisingas būdas jausti, mąstyti ir būti. Šis pokytis svarbus ne tik kalboje. Jis keičia tai, kaip mes kuriame aplinką. Vietoj to, kad bandytume nauroatipšką žmogų „pritaikyti“ prie mūsų pasaulio, galime kurti pasaulį, kuris prisitaiko ir prie kitokio žmogaus. Tylesnės erdvės, švelnesnė šviesa, mažiau sensorinio triukšmo – tai būtinybė daugeliui neuroatipiškų žmonių.
Neurocass komanda tiki, kad dizainas gali būti šio pokyčio dalis. Kad kuriami objektai ir erdvės gali padėti jaustis geriau. Galbūt svarbiausias klausimas nėra, kokius žodžius naudojame, o tai, kokį pasaulį per juos kuriame.
Komentarai