Mokslininkai sukūrė dirbtinio intelekto valdomą relaksacinę sistemą vaikams su emociniais sutrikimais
Dirbtinio intelekto sprendimas vaikų emociniam stabilumui gerinti
Įmonė „NP5“ subūrė Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslininkų komandą (projekto vadovė Viktorija Laucytė-Mizgerienė; VU – dr. Vytautas Žalys, dr. Margarita Jurevičienė, dr. Miglė Dovydaitienė; KU – dr. Laura Straubergaitė-Žalienė; Vilniaus kolegija – dr. Eugenijus Mačerauskas; studentai Erikas Ašaka, Slavomir Četyrkovski), kuri padėjo įgyvendinti ilgai brandintą įmonės idėją – sukurti ir pradėti testuoti dirbtinio intelekto valdomą relaksacinę sistemą „Kėdė“, skirtą vaikams, turintiems emocinių sutrikimų.
Pasak dr. Eugenijaus Mačerausko iš Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakulteto, tokios sistemos poreikį padiktavo gyvenimiška realybė:
„Idėja gimė iš asmeninės patirties ir pokalbių su autistiškus vaikus auginančiais tėvais. Šie vaikai dažnai yra itin talentingi – pasižymi puikiais akademiniais ir kūrybiniais gebėjimais, tačiau jų dėmesio koncentracijai trukdo emocinis nestabilumas. Kartais vaikas, netikėtai pajutęs neigiamą emociją pamokos metu, lieka neveiklus keletą valandų, kol nusiramina. Tuomet ir kilo mintis sukurti sistemą, kuri padėtų vaikams greičiau nusiraminti.
Džiugu, kad UAB „NP5“ subūrė tarpdisciplininę komandą iš skirtingų šalies aukštųjų mokyklų. Projektui paramą skyrė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) bei pati įmonė. Tai aukštųjų technologijų projektas, kuriame susijungia mokslas ir verslas, siekiant spręsti aktualius visuomenės iššūkius.“
Ateities technologijos tampa dabartimi
Kaip paaiškina dr. E. Mačerauskas, relaksacinės sistemos veikimas grindžiamas trijų pojūčių – klausos, lytėjimo ir regos – sinergija:
„Relaksacijos metu vaikas atsigula į specialią vibruojančią kėdę ir klausosi specialiai parengtos garsinės fonogramos. Garsai gali būti miško ošimas, delfinų skleidžiami garsai, Tibeto vienuolių muzika ar kita raminanti muzika. Šie garsai sinchronizuojami su vibracijomis, kurios perteikiamos pagal specialų mikromasažinį scenarijų.
Kartu parenkamas ir spalvinis apšvietimas, derantis su muzikos sukeliamomis emocijomis. Visa sistema reaguoja į vaiko emocinę būseną – veido išraišką stebi įmontuota kamera, o dirbtinio intelekto programa realiuoju laiku analizuoja emocijas ir koreguoja relaksacijos scenarijų: parenka muziką, reguliuoja vibracijų intensyvumą ir apšvietimo lygį.
Ši emocijų atpažinimo technologija yra unikali pasauliniu mastu. Sukurta „kompiuterinės empatijos“ programa ateityje gali būti taikoma ne tik relaksacijos įrenginiuose, bet ir plėtojant automatizuotus psichologinės pagalbos sprendimus.“
Pirmieji testavimai patvirtino sistemos veiksmingumą
Pirmojo testavimo metu buvo stebima, kaip relaksacijos scenarijai veikia vaikus. Dalyvavo 30 vaikų – įvairaus amžiaus ir turinčių skirtingus sutrikimus – kartu su tėvais. Remiantis jų reakcijomis ir atsiliepimais, galima daryti išvadą, kad sistema tikrai veikia: padeda vaikams nusiraminti, gerina jų emocinę savijautą.
Daugiau nei 80 % atsiliepimų buvo teigiami, užfiksuota nė viena neigiama reakcija, o likusieji vertinimai buvo neutralūs.
Ypač įsiminė vienos jaunos poros atvejis – jie atvyko su ketverių metų dukrele Vakare, sergančia cerebriniu paralyžiumi ir kitais sveikatos sutrikimais. Mergaitė dažnai maitinama per vamzdelį ir miega tik su medikamentais. Tačiau po vos 15 minučių relaksacijos sesijos mergaitė užmigo. Tėvams tai buvo didelė pergalė – mergaitė paprastai taip greitai neužmiega.
Mokslininkų teigimu, šios relaksacinės sistemos taikymo galimybės leidžia ne tik ją naudoti kaip emocinio stabilumo gerinimo priemonę, bet ir kurti papildomas sistemas, kurios galėtų sumažinti arba pakeisti medikamentinį gydymą. Ši sistema – pirmasis, bet tikrai ne paskutinis žingsnis.